E. Kuturys: „Pasikeitę mes keičiame ir pasaulį“

2021-09-23, V. Vilniškytė

Prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso yra pasakęs, kad gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą. 

Šį kartą norime jums pristatyti žmogų, kuris tikrai jaučia gyvenimą, tai Pagėgių krašto politiką Edgarą Kuturį. Energingas, aktyvus vyras šiandien pripažįsta, kad jam sparnus užaugina šeima, o sunkumai, įvairios problemos tik grūdina, nes tai įveikęs jis jaučiasi dar stipresniu, įgijęs dar daugiau patirties ir dar labiau pasiruošęs eiti pirmyn.

Politiko kelias nėra lengvas

Jaukių namų duris pravėrė pats Edgaras, rankose laikydamas ką tik pirmąjį gimtadienį atšventusią dukrelę Lėją. Įsitaisėme prie židinio. Gurkšnodami namų šeimininkės Kristinos surinktų žolelių arbatą, pradėjome pokalbį.

Pirmiausia klausėme, kaip sekasi politikui, kas pasikeitė tapus Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoju? Pasak E. Kuturio, pokyčių tikrai daug.

„Pirmiausia nebegaliu daug laiko skirti šeimai. Sakoma, kad politikui užimti tam tikras pareigas reiškia, kad patekai prie lovio. Tačiau taip niekada nepasakys žmogus, kuris pats aktyviai bus dalyvavęs politikoje. Pirmiausia, tai didelė atsakomybė, juodas darbas. O kur dar darbas su partiečiais? Jiems taip pat būtina skirti laiko. Džiaugiuosi, kad mano Kristina mielai įsijungia į mano veiklas, nes kitaip matytumėmės labai mažai. Drauge vykstame į įvairius susitikimus, renginius ir pan. Taip dažniau būname vienas šalia kito. Net mažąją vežamės drauge. Ji visiškai nebijo žmonių – visus stebi, viskas jai būna įdomu. Patinka jai tarp žmonių pabūti. Nepatikėsite, mes trise net į medžioklę vykstame – šeriame gyvūnus drauge, stebime kur jie lankosi arba tiesiog gamta džiaugiamės. Drauge net dviračių ir pėsčiųjų žygiuose dalyvavome“, - kalbėjo pašnekovas.

O jo gyvenimo moteris nusišypsojusi pabrėžė: „Gyvenime nemėgau istorijos ir politikos, o dabar viską turiu. Stengiuosi antrą pusę palaikyti. Nenorėčiau, kad vaikai pasirinktų politiką. Bet jei pasirinks, palaikysime. Kad tik jie būtų laimingi“.

Neketino būti politiku

Pats Edgaras atviravo – niekada negalvojo, kad išauš diena, kada jis pradės eiti politiko keliu. Anot jo, pats gyvenimas viską sudėliojo.

Nuo vaikystės daug sportavęs, neblogus rezultatus pelnęs dviračių sporte, užklupus šalį blokadai, jis rinkosi, ką daryti toliau. Jaunas, tvirtas vaikinas pasirinko studijas policijos akademijoje. Baigęs jas, dirbo jaunesniuoju inspektoriumi. Vėliau pareigos keitėsi. Teko būti ir vienu iš komisariato vadovų.

„Po daugybės metų teisėsaugos institucijose, pradėjau dirbti savivaldoje 2006 m., o 2011-aisiais tapau Pagėgių savivaldybės tarybos nariu. Dabar iš eilės šias pareigas einu jau trečią kadenciją. Negalvojau apie politiką. Tada buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienvaldystė Pagėgiuose. Žmonės tada čia gyveno didelėje baimėje, bijojo pasakyti savo nuomonę. Teko ir man ne vieną spaudimą, šantažą atlaikyti kaip Juridinio skyriaus vedėjui. Buvo, kas jautėsi viršesnis nei įstatymai. Matydamas netiesą, atsiradus bendraminčiams, natūraliai atsiradau politikoje. Kito būdo siekti demokratijos Pagėgiuose nebuvo. Dabar jos tikrai daugiau, nes daugumą sudaro ne be viena partija“, - tikino politikas.

Kiekviena diena vis kitokia

Anot pašnekovo, kiekviena diena vis kitokia, niekada nežinai, ko laukti. Kasdien tenka bendrauti su daugybe žmonių.

„Daug galvojančių, kad mes viską galime padaryti čia ir dabar. Deja, realybė būna ir kitokia. Yra, ką padarome greitai. Bet yra ir tokių problemų, kurioms išspręsti reikia daug laiko, didelių lėšų, o jų juk dažnai trūksta“, - tęsė E. Kuturys.

Labiausiai jį motyvuoja eiti į priekį sudėtingų situacijų įveikimas, kai lieka patenkinti gyventojai. Tačiau, politikoje netrūksta ir nusivylimų.

„Labiausiai nuvilia išdavystės. Atrodo, sutari, o praėjus kiek laiko pamatai, kad žodžio laikytis gali ne kiekvienas. Taigi, tai ir yra bjauriausia, kad niekada nežinai – laikysis žodžio ar ne“, - kalbėjo vicemeras.

Ieško bendros kalbos

E. Kuturys teigė, kad stengiasi su kiekviena krašto bendruomene rasti bendrą kalbą. Džiaugiasi, kad itin gražus bendravimas vyksta tarp politikų ir tikinčiųjų bendruomenės – kunigas Kazys Žutautas randa kalbą su bet kuriuo ir nė vieno neskirsto pagal partijas.

„Prisimenu iki šiol vieną posėdį, kai jame dalyvavo tada Pagėgiuose dirbęs dvasininkas. Staiga, niekam nežinant, posėdžio metu buvo pasiūlyta bažnyčiai skirti finansavimą. Tada akivaizdžiai buvo aišku, kad kryžiui 105 000 eurų skirti mes negalime, nes lėšų labai trūko, nebuvo nė iš ko išmokėti darbo užmokesčių žmonėms. O išties tokios sumos tam net ir nereikėjo. Dažniausiai blogu lieki, kai pasakai savo nuomonę, kai būni atviras. Taip buvo ir tada. Teko atlaikyti net kunigo nepagarbų elgesį posėdžio metu ir po jo, sakydamas, kad visiems pasakys, koks blogas, kad už mūsų partiją niekas nebalsuotų. Nors opozicija buvo prieš tokį finansavimą, dauguma padarė savo. Tie amžini interesai...“, -  tęsė mero pavaduotojas.

Turi pavyzdį

Bet yra ir daugybė gerų dalykų. Pasak Edgaro, tai - nuostabūs žmonės, bendraminčiai, naujos idėjos, renginiai, susirinkimai, sunkumai, problemos ir daugybė kitų dalykų, nes visa tai jį augina kaip asmenybę.

„Pavyzdžiui, yra politikas Remigijus Kelneris. Žaviuosi juo. Kad kas žinotų, kiek jis savo kraštui atiduoda savęs – prisideda prie įvairiausių darbų, knygų leidybos ir pan. Jis tiek daug padaro, bet niekada nesigiria. Išgirsti atsitiktinai iš žmonių arba renginių metu, kai tariamas jam ačiū. Jis man pavyzdys“, -  teigė E. Kuturys.

Vyras neslepia, kad jo galvoje daug minčių, idėjų. Jis neslepia, didelė bėda Pagėgiuose – žvyrkeliai. Todėl nori pasiekti tai, kad tai nebebūtų problema. Svajoja jis ir apie tai, kad čia atsirastų didesni ir atnaujinti senelių namai, kad būtų baigti darbai vandentvarkos srityje ir daugybė kitų darbų padaryta.

Džiaugiasi, kad visada jį palaiko artimieji

„Kad ir kaip būna sunku, svarbu, kad kažkas palaiko. Jaučiuosi laimingas, tapęs daugiavaikiu tėvu. Noriu, kad vaikai būtų laimingi. Ir aš nenorėčiau, kad jie pasirinktų politiko kelią, bet jai taip nutiks – jų pasirinkimas. Vyriausiasis 20 m. Rinas po atliktos karo tarnybos tapo studentu, šešiolikmetis Gytis dar gimnazistas. Kristinos 7 m. dukra Ugnė – moksleivė. Mūsų mažoji Lėja – visų viršininkė, kuri gyvenimus apvertė aukštyn kojom gerąja prasme. Yra skirtumas, kai tampi tėvu jaunas, ir kai subrendęs, tvirtai stovintis ant žemės. Kol jauni, mes rūpinamės kaip tą pagrindą po kojomis sukurti, viskas būna kitaip, mažiau ir tam vaikui lieka laiko. Dabar, kai viskas sukurta, vėl kitaip. Net ta tėvystė yra kitokia. Keičiasi ir vertybės. Man šeima, vaikai yra gyvenimo varikliukas, nors kartais gal to ir nemoku parodyti, o gal net nespėju to padaryti“, - mintimis dalijosi E. Kuturys.

Kiekviena jo laisva minutė jau nebėra leidžiama sporto salėje ar medžioklėje. Dabar šeima kuria savo tradicijas, poroje stengiasi būti vienas kitam tolerantiški, supratingi. Kiekvieną rytą tas, kuris pabunda pirmiau, palinki, kad dienoje būtų kuo daugiau šviesių dalykų ir į darbą neišeinama be apkabinimo ir pakštelėjmo į lūpas.

Taigi, meilė keičia mūsų pasaulius, o pasikeitę mes keičiame ir pasaulį – stengiamės jį piešti gražiausiomis spalvomis.